- sužaibuoti
- sužaibúoti 1. intr. ppr. impers. L, Rtr, Š, KŽ, JT372 blykstelėti žaibui: Vakaruose sužaibãvo NdŽ, DŽ1. Kai sužaibúoja, tai matom mes, kur važiuot LKT190(Lkš). Sužaibãvo į akies mirksnį Rmč. Rozą pirm jaučių kryžiauniai sužaibavo ir perkūnas dėjo LTR(Auk). Jeigu žaibas sužaibuoja kryžiavai, tai tada trenkia, o jei kitaip, tai netrenkia LTR(Grk). Kai Perkūnas laižosi, tai tuomet sužaibuoja LTR(Šk). I kai tik pirmą [tabokinę] atvožė, labai sužaibãvo BM240(Vl). Kai sužaibuoja, akimirksniu pasimato melsvoje šviesoje ir sodas, ir tvartai, ir klojimo kampas A.Mišk. Petriukui akyse prašvito, tartum troboj sužaibavo LzP. | prk.: Kap po trijų mėnesių atsikėliau iš lovos, tai tik sužaibãv[o] akyse! Rdm. Paslydau, kaip daviaus in šono, net akỹs sužaibãvo Ktk. Akyse sužaibavo, kai jis krito nuo malūno sparno K.Bor. | refl.: Susižaibãvo, ir šavė perkūnas Rdš. 2. tr. žaibu nutrenkti, sudeginti: Perkūnas velnius sužaibãvo KŽ. ^ Kad velnį žaibai sužaibúotum! J. 3. intr. NdŽ prk. sublykčioti, subliksėti: Grėtės Karalienės akys sužaibuoja I.Simon. Iltis sugrieš, sužaibuos apvali akis – vienas šuolis, ir auka paplūdus kraujuose V.Kudir. Sužaibavo Bronislavo akys, duodant ranką mergaitei Žem. Sužaibuodavo tarpais prisiminimas, kaip jai pačiai dažnai rūpėdavo gražiai atrodyti Pt. | Sužaibavo kirviai, supyškėjo lentos, ir institucija griuvo V.Kudir. 4. intr. NdŽ prk. piktai pažvelgti, dėbtelėti: Sušuko vaikinas, savo juodomis akimis sužaibavęs Pt. Nepatiko svečiui. Sužaibavo akim, nutylėjo lyg nenugirdęs V.Bub. \ žaibuoti; apžaibuoti; atžaibuoti; įžaibuoti; išžaibuoti; nužaibuoti; pažaibuoti; paržaibuoti; prižaibuoti; sužaibuoti; užžaibuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.